skip to content »

music-plugin.ru

Pagirios nezinia kur online dating

pagirios nezinia kur online dating-47

Gyvena jis blogai, liepė jus pasveikinti ir griežčiausiai įsakė žmonių neskriausti.

Greitai pasaka sekama, tik ne greitai darbas padaromas,— atėjo šaulys Andrejus į devintą karalystę. Užsideda Andrejus ant galvos tris geležinius šalmus, rankomis iš palengvo mosuoja, koją už ko­jos velka — eina, o daiktais ir riste pasirita.Caraitė Marja laukė laukė carą prabylant, apsuko jį už pečių ir duris uždarė. Andrejus ir caro patarėjas atsisėdo sausainių užkrimsti. O jūs tuo tarpu paimkite iš manęs pamainai kitą žmogų.Žiūri — pro šalį, pasikinkę seną senutėlį carą, du velniai didžių didžiausią vežimą malkų bevežą ir niukina carą vėzdais, vienas iš dešinės, kitas iš kairės. Duokit man šitą velionpalaikį nors valandėlei, man reikia jį šio to paklausinėti. Na, velniai iškinkė senąjį carą, į jo vietą pakinkė caro patarėją ir ėmė iš abiejų pusių vanoti lazdomis — tas raitosi, bet veža.Andrejus sako: — Žiūrėk, ar tik ne mūsų velionis caras tėvelis? Andrejus ėmė klausinėti senąjį carą, kaip jam sekasi gy­venti.— Oi šauly Andrejau,— atsako caras,— blogas mano gy­venimas aname pasauly.Ogi taip įrodysiu, kad ant jūsų patarėjo nugaros dar ir dabar mėlynės matyti, kaip jį velniai lazdomis ragino.

Kai caras pamatė, kad nebėra ką daryti,— paleido And­rejų namo. Pribėga prie jo smuk­lės driskius: — Ko, caro patarėjau, toks susirūpinęs? Patarėjas pastatė jam stiklelį degtinės ir papasakojo savo rūpestį.

Anksti rytą caraitė Marja prikėlė Andrejų: — Še tau tris šalmus, tris virbus ir reples, eik už devynių žemių į devintą karalystę.

Nepriėjus trijų varstų, tave pradės imti saldus miegas — katinas pasakorius snaudulį ant tavęs už­leis.

Paklausė Andrejus, nuėjo pas draugus, iš vieno rublį, iš kito du pasiskolino, pripirko visokių šilko gijų ir parnešė žmo­nai. Caras žvilgtelėjo — kilime visa jo karalystė kaip ant del­no.

Caraitė Marja paėmė gijas ir sako: — Eik gulti, rytą galva šviesesnė. Visą naktį audė ir išaudė kilimą, nematytą neregėtą: jame įausta visa karalystė, su miestais ir kaimais, su miškais ir laukais, ir paukščiai danguje, ir žvėrys kalnuose, ir žuvys jūroje, ap­linkui mėnulis ir saulė sukasi. Rytą caraitė Marja paduoda kilimą vyrui: — Nunešk į prekyvietę, parduok pirkliams, tik žiūrėk — savo kainos nesakyk, o kiek duos, už tiek ir atiduok. Susirinko pirklių didelė daugybė, žiūri į kilimą, stebisi, o įkainoti negali. Jis tik aiktelėjo: — Na, kaip sau nori, o kilimo aš tau negrąžinsiu.

Visą dieną vaikščiojo vaikščiojo po girią — nepasise­kė, nei paukščio, nei žvėries neužtiko. Paėmė ją Andrejus, norėjo nusukti galvą, įsidėti į krepšį.